Vandukai mielas, šit jau beveik savaitė aš kalnuose.
Vandukai mielas, šit jau beveik savaitė aš kalnuose. Nei
Šveicarijon nevažiavau, nes man baisiai norėjos pavažiuot su ski1Ski angl =slidė., o Šveicarijon būtų tekę po
viešbučius trankytis. Be to[,] ir kompanijos į Šveicariją
nebūtau susidaręs. Dabar daužaus su vienu vokietuku[,] mano
dideliu prieteliu2Balys Sruoga į Bavarijos Alpes iš Miuncheno
1922-08-04 leidosi su Faustu Kirša. Anksčiau Balys Sruoga keliavo ir su kitu
bičiuliu Erich Müller-Kamp (1897–1980), slavistikos studentu Miuncheno
universitete, vokiečių rašytoju.. Pirmas dvi dieni ėjo su mumis dar
Domeikaitė3Antanina Domeikaitė, Miuncheno universiteto
filosofijos studentė., o dabar mes du keliaujam. Buvom Kreuzeck4Balys Sruoga su bičiuliu Faustu Kirša kopė į 1 651 metrų aukščio
Kreuzeck kalną Wetterstein kalnų grandinėje Bavarijoje. , kėlėmės į
Alpspitz5Alpspitze – 2 628 metrų aukščio kalnas
Bavarijoje.. Bet Kreuzecke nakvot taip šalta, kad ten iškentę pora nakčių
daugiau pasilikt drąsos nebeturėjom. Tai nusiritom į apačią ir atsidūrėm
Oberammergau6Oberammergau – miestelis Garmisch-Partenkirchen
rajone, Bavarijoje. . Čia apsistojom kiek „šilčiau“ – turim net
kūrenamą kambarį. Iš ryto ropojam į kalnus7Hochplatte – 2 082
metrų aukščio kalnas Bavarijoje., vakare vėl šliaužiam atgal. Man su ski
važiuot nekažkaip eina. Tiktai truputį klaiku, truputį baisu. Taip aukštai radom taip
vadinamą „плоскогорье“8„Поскогорье“ rus
=plokščiakalnis.[,] tokią tuščią, tokią
laukinę.
O už to kalno, kur aš dabar sėdžiu[,] kartas nuo karto žaibavo ir paskui pašėlęs griausmas skardėjo po visus
nematuojamus tyrus.
Bet šiandie diena graži, šiandie vėlei neklaiku, šiandie
vėlei aukščiau į dangų – dainuojant su Alpių rožių vainikais!9Spėtina, kad minima 2 251 metrų aukščio Wagendrischelhorn viršūnė
Berchtesgadeno Alpėse. Vandukai!
Ar tu žinai, kad aš taip arti nuo dangaus būdamas tave
dainuoju! Aš tau nemoku dabar pasakyti, nes mano galvoj tik vėjas ir spinduliai
saulės, bet aš nūnai tave dar labiau myliu ir laiminu!
Kaip aš norėtau Tave čionai turėti ir saulės
spinduliuose išbučiuoti.
Saulė, Saulė, Saulė. –
Baisu pasirodyti, baisu sudegti. Kiršos kaklas nuo
saulės jau beveik kruvinas, mano krūtinė nuo saulės ugny.
Mes susidėjom su tokiu seniu – Miuncheno miesto
sekretorium – debesyse durnaujam ir Tirolio vyną litrais geriam.
Bet šiandie užėjom tokią vietą[,] iš kur kelio nebėra10„Būdavo gera su Baliu Sruoga
keliauti po kalnus. Buvo entuziastingas kalnų garbintojas ir niekad nevengdavo
pavojingų kelių. Kai kartą drauge su atvykusiomis į Müncheną lietuvėmis
studentėmis kopėme į Reiteralpes prie Berchtesgadeno, užėjom taką, prie kurio mus
sustabdė iškaba: „Tik patyrusiems“. // – Tai mes ten eisime! – tarė Balys
nesvyruodamas. // Mergaitės nebuvo pasiruošusios kopti į kalnus, vilkėjo baltas
bliūzeles ir avėjo gatvės batukais. Takas ėjo tiesiai į viršų per riedančius
akmenis. Staiga atsidūrėme ties stačia siena, į kurią galima buvo lipti tik
kabinantis į joje įkaltus geležinius kablius. Pagaliau teko kopti atsigręžus veidu
į uolą, nugara į pačią bedugnę. Visų šitų pavojų nugalėjimas neprityrusioms
mergaitėms teikė tikro džiaugsmo. Balys nuolat linksmai šaukė jas nesvyruojant
eiti pirmyn. Jo vidinis tikrumas persiduodavo ir mums. Mes visiškai nebijojom
kalnų. Taip pat ir eidamas į kalnus su savo mėgiamomis slidėmis, Balys niekada
nevengė pavojaus. Vietos žmonės žiūrėjo į jį kaip į savąjį. Juos jungė tikri
ryšiai su žeme“ (Erich Müller-Kamp, „Balys Sruoga Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum
fondas, 1996, p. 95)..
Jei tu dar gausi šį laišką – vadinas[,] mes gyvi ir rytoj lipam į vieną aukščiausių vokiečių
Alpių viršūnių – Watzmann – 3000 metrų11Watzmann – 2
713 metrų aukščio kalnas Bavarijos Alpėse į pietus nuo Berchtesgaden
miestelio.. Iš kažkur atsirado spėkų, stiprybės, dūšioj vėjas, saulė ir
laisvė dainuoja.
Bučiuoju Tave[,] Vandukai[,] bučiuoju Alpių rožių kvepmenyse.
Tavo Baliukas