Nepyk, kad [,] rodos[,] paskutinis mano laiškas buvo neišmintingas.
Dabar sėdžiu Eitkūnuose, tuoj būsiu Virbaly. Jei pas Tave nebūtų galima del kokių nors
priežasčių atvažiuot
Kaune adresas brolio2
Kartu siunčiu laiškelį, kurį dar buvau parašęs prieš
kalnus, bet neišsiuntęs. Vanduk mylimas[,] ar tu lauksi
manęs[?] – Juk aš jau Lietuvoj3Balys
Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros
ir tautosakos institutas, 1997, p. 115). Į Lietuvą Balys Sruoga vasaros atostogų
grįžo, kad galėtų pasimatyti su po kelionių į Bavarijos ir Austrijos Alpes
išsiilgta Vanda Daugirdaite, tačiau dėl problemų Būgiuose ir rūpesčių Baibokuose
susitikimas iškart neįvyko: „Į Lietuvą aš buvau manęs važiuoti, kad tik Tave
pamatyti. Bet šiandie man baisiai baisiai liūdna. Tarytum kažkas švento, svajoto,
sapnuoto sugriuvo! Toks visas gyvenimas mano – tik liūdnas ištrėmimas!“ (Balio
Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Baibokų – į Būgius, 1922-08-14, in:
BVSNM GEK 1017, BVSNM ER1 4569, l. 1v). Vanda Daugirdaitė smerkė Balį Sruogą dėl
nekantrumo, jis kankinosi, ilgėjosi, jautėsi apleistas, nesuprastas: „Aš Kaune
būsiu kelias dienas ir turbūt Tavo laiško palauksiu. Bet kaip Tu nori. Aš šiandien
daugiau nieko nežinau, tik man baisiai skaudu ir taip be galo verkti noris. Kas
man padaryti, kur pasidėti! // Kodel taip yra, Vandukai, kodel? O tu dar man
sakai, kad aš nemoku pasiilgti! // Tu atleisk man, aš tik svajojau, kad mums būtų
nors vieną valandėlę gera. Ką aš daugiau bepadarysiu!“ (Ibid.); „Vandukai mylimas, ar tu žinai, kad jau dešimts dienų praslinko,
kaip jau tu nuo manęs toli. O šiandie tokį negerą sapną sapnavau ir verkiau per
sapną. O sapnavau, kad kažkur mes buvom toli toli, buvo daug žmonių, ir tu mane
apleidai. Aš norėjau pasivyti, aš pasivydams raudojau, ir tu taip negerai į mane
pažvelgei, kad aš taip išsigandau ir pabudau – čia tekanti saulė. Ties mano lova
švietė. Kodel aš tokį negerą sapną sapnavau – ir kodel man šiandie taip baisu?
Vanduk, Vanduk!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Baibokų – į
Būgius, po 1922-08-14, in: LLTI BR, f. 53, b. 532, l. 1r).
Balys Sruoga į Būgius negalėjo nuvažiuoti, nes Vanda Daugirdaitė dėl atmosferos
namuose ten jo negalėjo priimti. Balio Sruogos tėviškėje buvo slogus ūpas dėl
brolio Aniolo žmonos ligos, buities problemų. Vėliau Balys Sruoga išvyko į
Klaipėdą pas kompozitorių Stasį Šimkų vykdyti dar 1921 m. pavasarį duoto pažado –
rašyti operos libreto pagal Jono Žiliaus-Jonilos pemėlę Vestuvės.[.]