1 Sbilsia s tolku rus =suglumau, nebežinau, kas daryti.
2 Balys Sruoga buvo
neseniai grįžęs iš pačiūžininkų kursų kalnuose, kuriuose su bičiuliu Kostu
Kanauka patyrė netikėtų nuotykių, pareikalavusių nemažai fizinės ištvermės ir
sveikatos: „Vakar kalnuose – Sudelfeld – nusileisdami taip užmoklinom, kad
dideliu vargu pavyko nusileist – ir visus traukinius pražiopsojom – teko nakvot
kalnuose. Gerokai šalo – bet taip teko darbuotis ir vartytis po sniegą – kad
net kalnai prakaitavo – o paviršiuj visas kostiumas ledu apšalo. Bet taip
smagu, taip gera!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš
Miuncheno – į Berlyną, 1923-01-08, in: LLTI BR, f. 53,
b. 659_31, l. 1v).
3 Kalbama apie Bavarijoje vykusias vidaus politines
kovas tarp socialdemokratų, kuriuos Balys Sruoga palaikė, ir tautinių socialistų,
arba Bavarijos fašistų, turėjusių valdžios simpatijas, rengusių mitingus, kuriuose
agituota kovoti su socialistais. Balys Sruoga kritiniuose straipsniuose-laiškuose
Amerikos skaitytojams liudijo, kad Bavarijoje fašizmas „yra, jis plečias, jį
plačiosios masės simpatija lydi“ (Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno“, in:
Naujienos, Nr. 305, 1922-12-29, p. 4). Balys Sruoga
plačiau aiškino tautinių socialistų partijos esmę, santykį su opozicija: „Bet
praktikoj ši partija jokiais socialiniais klausimais neužsiiminėja ir apie
socializmą jokio supratimo neturi. Ji pasitenkina tiktai faktine kova su
socialdemokratais, nors žodžiais tai gal smarkiau žydus keikia. Tačiau dar neteko
girdėti, kad žydams būtų kur pogromą padarę, o socialdemokratų užpuolimai –
paprastas dienos reikalas. Jie nesustoja nei ties jokiomis kovos priemonėmis,
jokios demagogijos nesigėdi. Socialdemokratų padėtis dvigubai sunki. Valdžios
simpatijos – visai šių „fašistų“ pusėje. Socialdemokratai nuolat persekiojami. Jie
šiuo sunkiu momentu tėra vieninteliai idealizmo skelbėjai, idealizmo, kuriam lemta
gyventi amžiuose, tačiau kuris šiandie minioms, paskendusioms skurde ir
neapykantoj, net iš tikrųjų kartais gali nuodėmingu atrodyti. Socialdemokratų
padėtį dar labiau pasunkina komunistai, kurie visose šalyse ir visose tautose yra
vienodi. Ir nuostabus dalykas: bavarų komunistai visai nekovojo su „fašistais“, o
„fašistai“ visai nekenkia komunistų: ir vieni, ir kiti pasitenkina kova su
socialdemokratais. Matyt, „fašistams“ komunistai net marksininkais neatrodo, nes
jie jų žydberniais nešaukia. Ir komunistai, vertingi „fašistų“ sąjungininkai,
„fašistų“ mitingų visai nelanko, ir jiems netrukdo. Bet jeigu kur daro mitingą
socialdemokratai, ten pilna prisigrūs komunistų, kurie tam reikalui mobilizuoja
visas savo pajiegas ir skubinas surengti muštynes, kad „fašistai“ ilgas savaites
turėtų džiaugsmo. Istorinės aplinkybės nūnai kaip retai kada veikia ne
socialistinio idealizmo naudai. Ir nieko nuostabas, kad socialdemokratams tenka
gana skaudžių nuostolių turėti. Jie nūnai tegali užimti tiktai gynimos poziciją:
visa puolimo informacija yra dešiniųjų ir kairiųjų ekstremistų rankose: vanduo
sudrumstas – tik žuvį gaudyk!“ (Padegėlis Kasmatė, „Laiškas iš Miuncheno“, in: Naujienos, Nr. 60, 1923-03-12, p. 4).
4 Lietuviai, kaip ir amerikiečiai, švedai, anglai, danai emigrantai,
bavariečių laikyti svetimšaliais – auslaenderiais.
5 Balys Sruoga aprašė, kaip
jis, pirma prisistatęs amerikiečių žurnalistu, nesėkmingai bandė patekti į
tautinių socialistų organizuotą mitingą, o paskui, bandydamas patekti į karčiamą,
kur atvykęs Adolfas Hitleris turėjo pasakyti kalbą, fašistui, saugojusiam įėjimą,
prisistatė sąjungininkų turkų žurnalistu, gavęs staliuką, galėjo išgirsti fašistų
kalbas apie rengiamas suvesti sąskaitas su „žydberniais socialistais“, planuojamą
užgrobti Miuncheną – išvaduoti nuo jį užplūdusių svetimšalių, juos išvaryti, o jų
turtą pasisavinti (Padegėlis Kasmatė, „Laiškai iš Miuncheno“, in: Naujienos, Nr. 62, 1923-03-14, p. 4).
6 Balys Sruoga, Jūrūnas.
Legenda apie dievus ir žmones „[Mano kelias – žemės kelias]“, in: Naujienos, Nr. 301, 1922-12-23, atspaudą iš dienraščio žr.
in: LLTI BR, f. 1, b. 5784, l. 1.
7 Balys Sruoga, Iš himnų gripei „[Ištisas
mėnuo, kaip gripė įkandusi]“, in: Naujienos, Nr. 302,
1922-12-26, p. 2; Balys Sruoga, „Vidunaktinė“, „Juokdamos“, „Kaip žynys senų
dievų“, in: Naujienos, Nr. 306, 1922-12-30, p. 4.
8 1922 m. gruodžio mėnesį publikuoti trys Balio
Sruogos straipsniai: Jurgis Gervė, „Skersai Lietuvą sermėgoje“, in: Naujienos, Nr. 290–294, 1922-12-11, 12, 13, 14, 15, p. 4;
Padegėlis Kasmatė, „Giltinės šešėliai“, in: Naujienos, Nr.
301, 1922-12-23, p. 4; Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno“, in: Naujienos, Nr. 303–305, 1922-12-27, 28, 29, p. 4.
9 Minimas 1923-01-10–15
įvykęs Klaipėdos krašto sukilimas, pasipriešinant Prancūzijos valdymui Klaipėdos
krašte, siekiant prijungti jį prie Lietuvos. Klaipėdos kraštą valdant prancūzams,
vokiečiai bandė įkurti vokišką valstybėlę Klaipėdos krašte. Šiame kontekste
Müncheno universiteto studentų draugijoje apie tai buvo skaitytas pranešimas:
„Kartą vienas vokietis, gal ir klaipėdietis, grįžęs iš Klaipėdos, darė
universiteto studentams pranešimą apie Klaipėdą ir labai plūdo lietuvius ir
Lietuvą, ją net vadindamas Afrikaner Staat. Susirinkimui
pirmininkavo un-to rektorius geografas prof. Drygalskis. // Netrukus sušauktame
draugijos posėdy nutarėm protestuoti. Buvo paruošti du projektai: Balio Sruogos ir
Putino-Mykolaičio. Abu buvo geri, tik Balio Sruogos projekte geriau ir išsamiau
pagrįstas Klaipėdos krašto lietuviškumas; bet Mykolaičio šalininkai (ypač kun.
Garmus) griežtai rėmė jo projektą ir net sutrukdė Baliui Sruogai baigti skaityti
projektą. Dėl to Sruoga labai užsigavo ir kategoriškai pareiškė savo projektą
atsiimąs. Nepamenu, ar buvo pasinaudota kun. Mykolaičio projektu, turbūt jokio
protesto neįteikta“ (Stasys Jankauskas, „Iš studijų Münchene“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė,
Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 87–88.). Balys Sruoga spaudoje plačiau rašė apie
Klaipėdos krašte vykusią prūsų lietuvninkų kovą su prancūzų ir vokiečių okupacija
(Padegėlis Kasmatė, „Laiškai iš Klaipėdos“, in: Naujienos,
Nr. 275, 276, 277, 1922-11-22, 23, 24, p. 1–2, Id., in: Ibid., Nr. 25, 1922-11-25, p. 4, Id.,
in: Ibid., Nr. 279, 1922-11-27, p. 4).
10 Faustas Kirša
(1891–1964), poetas, 1921–1925 m. Berlyno universitete studijavo vokiečių kalbą
ir literatūrą, estetiką.
11 Sofija
Laucecičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, studijavo ekonomiką
Berlyno universitete.
12 Viktorija
Gravrogkaitė (1896–1974), mokytoja, 1921–1923 m. studijavo Berlyno
universitete.
13 Kazimieras Sruoga
(1899–1974), ekonomistas, jauniausias Balio Sruogos brolis, 1921–1923 m.
studijavo ekonomiką Berlyno universitete.
14 Stasys Šimkus
(1887–1943), kompozitorius, 1921–1922 m. studijavo kompoziciją Leipcigo ir Berlyno
konservatorijose. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą. „Kartą Berlyne
susitikę su Šimkum kalbėjomės, jis kažką grubiai išsireiškė apie mūsų santykius su
Baliu – mane tai labai įžeidė ir aš išgyvenau, skundžiausi Baliui ir Šimkaus
prisibijojau iki mes geriau susipažinom, gyvendami jo namuke Klaipėdoj Kopgaly –
tada aš supratau, kad Balys buvo teisingas jį charakterizuodamas“ (Vandos
Sruogienės pastaba).
15 Juozas Urbšys (1896–1991), diplomatas, nuo 1922 m.
Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas.
16 Müncheno universitete studijavusių lietuvių studentų draugija, 1921
m. įsteigta Balio Sruogos iniciatyva. Draugijai priklausė Kostas Kanauka, Antanas
Janulionis, Juozas Užupis, Juozas Vilimaitis, Stasys Jankauskas, Antanas Gylys,
Vincas Mykolaitis-Putinas ir kt. „Didele veikla draugija nepasižymėjo.
Susirinkdavome pasišnekėti, pasidalinti mintimis. Buvo daromi pranešimai. Pvz.,
pirmininko pakviestas kunigas jėzuitas kalbėjo apie Dievo buvimą.
Putinas-Mykolaitis – apie meną, Balys Sruoga – apie erotiką lietuvių liaudies
dainose (viena jo disertacijos temų)“ (Stasys Jankauskas, „Iš studijų Münchene“,
in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda
Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 87).
17 Stasys Jankauskas (1899–1997),
veterinarijos gydytojas, 1921–1927 m. veterinarijos studentas Müncheno
universitete.
18 Antanas Gylys (1894–1966), filosofijos daktaras (1921), gydytojas
psichiatras, 1917–1924 m. studijavo Müncheno universitete.
19 Veronika Bakšytė-Karvelienė
(1898–1952), pedagogė. Nuo 1921 m. Münsterio, Müncheno ir Karaliaučiaus
universitetuose studijavo pedagogiką, psichologiją, vokiečių literatūrą. Sutinkant
Naujus metus, išsiskyrė ekscentriškas Balio Sruogos ir Veronikos Bakšytės elgesys,
avantiūros: „O aš Naujus metus praleidau labai kvailai. Susirinkom į puikiausį
viešbutį, kur Santarvės misijos reziduoja, viskas taip iškilmingai, su tonu, kad
mane iš karto pradėjo velniai griaužti. Aš irgi buvau su tonu, su lakierkoms ir t.
t. (pirkau lakierkas). Tuoj išėjo skandalas su [Halina] Kairiūkštyte. Aš ją prie
Kanaukos koliojau, kaip paskutinę iš Friedriechstr. Gylys mane su panelėm visą
laiką taikino. Kai aš jam griežtai atsisakiau vazotis ir kalbėti su Kairiūkštyte,
jis man pristatė Verutę. Su Verute mes iš karto šiaušėm šerius vienas prieš kitą,
bet paskui visai susitaikėm ir dviese išgėrėm 4 bonkas vyno. Kai Gylys iškilmingą
dievobaimingą prakalbą sakė, o Kairiūkštytė deklamavo Putino specialinai Naujiems
metams parašytas eiles, mes visą laiką skandalinom. Daktaras labai pasipiktino.
Kvietė [Petrą] Karvelį ir Kanauką, kad tie atsisėstų tarp manęs ir Bakšytės, bet
tie griežtai atsisakė. Tuomet atsisėdo pats daktaras. Jį mes su triukšmu išmetėm
iš mūsų tarpo. Po to šventųjų tarpe kalbėjo, kad aš skandalistas, o Verutė – labai
„lengvo pasielgimo“ (лёгкого поведения!) panelė. O kai
Bakšytė paskui užustojo už mane, tai jai buvo pareikšta, kad ji nei kiek ne
geresnė už mane! Bet tai jau buvo man išėjus“ (Balio Sruogos laiškas Vandai
Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-01-01 ar 03, in: LLTI BR, f. 53, b. 524, l. 2r).