Metaduomenys | XML failas | PDF failas | Tekstas ir atvaizdas | Tekstų sąsaja

Labas rytas!

Su sauluže atsikėlęs tau dūmoju. Labas rytas! Ar tu kėleis, ar sapnuoji maną sapną [–] mėlynąjį? Ar tu lydi per padanges vieną mintį – mylimą?

Kad pasveikinti galėtau tave jauną su trimitu [–] labą rytą, kad pranešti tau galėčiau saulės šviesiąją kelionę ar kaip mažas piemenutis paraliuoti prie langelio rageliu – tu žinotum, tu pajustum[,] kad tu jauna ir skaisti, kad tu jauna ir sparnuota kaip pavasario gegulė.

Labas rytas!

Labas rytas – saulė keldamosi šypsos ir mažučiais spindulėliais žiedus, pievas ir berželių pasilenkusias šakas švelniai‑švelniai glamonėja. Ir pro mano mažą langą neša beržo žalią kvapą, neša tylų rymastėlį – neša tavo šviesų vaizdą saulės spinduliai.

Labas rytas!

Pakartosiu[,] palūkėsiu[,] vėl kartosiu spinduliuose ir dainuosiu:

Labas rytas!

Mano dangų parugėj Pilki debesys nusėjo, Pilki ūkai nukedeno. Žiūriu-žiūriu debesėlin Pro mirguojančias šakas[,] Pro linguojančius rugius[,] Pro svajones užmirštas… Ir netyčia iš po žemių[,] Iš tyliųjų vandenų[,] Iš darželių apleistų Kelias ilgesys aštrus Tų kaitriųjų spindulių. Taip ir aš alsuodams – gyvas Vienu ilgesiu ilgiausiu[,] Bežiūrėdams debesėlin, Besikeldamas šešėliu Vien sapnuoju spindulius[,] Aitrą – kaitrą parugėj… Ar ateisi tu su saule, Ar ateisi tu kaip saulė, Ar pasėsi pilną saują Spindulių? Klausiu – žiūriu – nesulaukiu… Ir dainuoju atsiskirdams Kaip kadaise saulė degė[,] Kaip kadaise parugėj Po padangę mano gaisrią Aukurai auksuoti degė… Ir dainuoju, kaip Ji toli, Ta[,] kuri man ugnį davė – Mano dovaną švenčiausią, Ta, kuri dainavo rytą Ir su saule prakalbėjo: Būsi mano karalaitis – Šviesus!1Balio Sruogos eilėraščio „[Mano dangų parugėj]“, neįėjusio į poezijos rinkinius, ankstyvas variantas; vėliausią eilėraščio redakciją ir teksto istoriją žr. in: Balys Sruoga, Raštai t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 266–267, 795.

KOMENTARAI

1 Balio Sruogos eilėraščio „[Mano dangų parugėj]“, neįėjusio į poezijos rinkinius, ankstyvas variantas; vėliausią eilėraščio redakciją ir teksto istoriją žr. in: Balys Sruoga, Raštai t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 266–267, 795.

Pavadinimas:	Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920 m. pavasaris, Kaunas
Autorius:	Balys Sruoga
Parengė:	Neringa Markevičienė
Skenavo:	Aurimas Markevičius

Publikavimo vieta:	Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)
Naudojimosi sąlygos:	© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Aprašas:	Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 652. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis Vandos Sruogienės pastaba („1920 m. pavasarį Kaune“). Rašyta dviejuose 9,6 × 16,3 cm gelstelėjusio, lygaus, atplėšto popieriaus lapeliuose (1r, 2r) parkeriu (mėlynu rašalu). Numeruota Balio Sruogos ranka. Kampai ir kraštai aplankstyti. 1r užlenktas apatinis kraštas; 2r lenkta (lankstymo į dvi dalis žymės). Yra įplyšimų. Dėmėta. Ištepta. Pirštų atspaudų žymės. Be voko. Nuorašai: BLKMČ BS, KC PENN, l. 20 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Balio Sruogos archyvas (1911–1947)

Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1920 m. pavasaris, Kaunas