Šiandie gavau nuo tavęs laiškelį – norėčiau tau
daug parašyti ir gerai, bet su manim durnas daiktas atsitiko – jau trečia
diena kaip smaugia mane baisiausios slogos, galva skauda ir t[.] t. Ir dabar va rašydamas vieną akį kumščiu užspaudžiau, o kita truputį
žiūriu, kitaip nesimato. Todel tau nieko gero negaliu parašyti, o tik taip sau, kad
tu ką bloga nepamanytum. Per tas dvi dienas švenčių ūpas buvo baisiai durnas[.] Slankiojau pakampiais ir vieną šaltą dieną pavakary
ilgai gulėjau ant žemės ir peršalau.
O šiandie noriu tau būtinai įmest laiškutį.
Atvažiavo Pajaujis1 Juozas Pajaujis
(1894–1973?), spaudos darbuotojas, publicistas. 1920–1923 m. (su pertrauka)
studijavo Berlyno universitete teisės ir valstybės mokslus. .
Del mano atostogų su Grinium2Lietuvos redakcijoje, buvo tiesioginėje Griniaus
žinioje“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, l. 14).
Jų santykiai nebuvo idealūs: „Sruoga daug vargo su Grinium, kai tas buvo
valdžioje, kažkaip jam nemokėjo įtikti“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui
Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, l. 2r, in: LLTI
TS).
Del „Pano“3 Kalbama apie Charleso van
Lerberghe'o (1861–1907), Belgijos rašytojo, trijų veiksmų satyrinės komedijos
„Panas“ ( su Šliūpu4
Dabar eisiu į paštą, paskui pirksiu terpentino,
išsitrinsiu ir gal rytoj būsiu sveikas.
Tu tik nieko blogo nemanyk.
Ketvirtadienis [.]