Grįžęs vėlai namo iš universiteto ir iš tamsios gatvės – radau tavo laišką.

Skaičiau dar kartą, dar kartą – –

– – – –

O vakar gavau iš tavęs vertimą1Alfredo ir Maurice'o Croiset 1900 m. parengto Graikų literatūros istorijos vadovėlio vertimas iš prancūzų kalbos. Knygą dalimis vertė Vanda Daugirdaitė, vertimą kalbos ir stiliaus aspektu redagavo Balys Sruoga. ir jau vakar, taip sakant[,] „antruoju skaitymu“ pirmą sąsiuvinį ištaisiau. Manau[,] šiandie suspėsiu ištaisyt antrą sąsiuvinį, sekmadienį visą iš naujo peržiūrėt ir tau išsiųst. Nežinau, kaip yra originale, bet vertime be galo sunkus stilius. Man daros toks įspūdis, kad tu per daug laikais teksto, jau pereidama į taip vadinamą „дословной перевод“2„Дословной перевод“ rus =„pažodinis vertimas“.. Prancūzų kalboj stilius turbūt lengvesnis? Ir patsai stilius kažkaip nelabai atitinka lietuvių kalbos dvasiai. Aš taisydamas rūpinaus stilių palengvinti. Nežinau[,] ar vykusiai taisau, bet[,] man rodos, kad tai būtinai reikia padaryti. Kai pabaigsiu taisyti, padarysiu daugiau bendrų pastabų, kad tu toliau galėtum orientuotis ir gal vengti viso to, kas man atrodo netikslumais. Sunku man kas tikrai pasakyti, nes nepažįstu originalo. Gramatikos klaidų visai maža, man tenka turėti reikalą tiktai su stilistika. Kai įsitrauksi į darbą, manau, viskas pasitaisys. Vakar negalėjau tau parašyti, nes iki galvos buvau užverstas darbu, paskui baisiai nuvargau, o dabar tuoj vėl bėgu į darbą.