Vanduk, meiluži mano, šiandie [,]
matai[,] plunksna rašau, vadinas
Kažkodėl šiąnakt baisiai maža temiegojau, negalėjau
užmigti, tai dabar prie stalo akys merkiasi ir rankos dreba. Bet aš laikausiu ir
gana, nenoriu apsileisti ir galutinai išglebti. Tu nepyk, aš tau dabar daug
nerašysiu, aš tik norėjau tau pasakyti, kad tavo laiškelis toks geras ir kad aš jau
atsikėliau ir nebenoriu gulti, ir kad man akys labai merkias. Jei stipras būsiu, tai
šiandie vėliau gal vėl parašysiu, o gal ir rytoj – palauksiu – aš daug
noriu tau parašyti ir pasakyti, tik šiandie[,] matai[,] truputį įkaušęs.
Bet tu [,] Vanduk[,] tiktai būk gerutė ir mylėk mane.