Vanduk mažutėlis, vos parašiau šiuo du žodžiu, kaip jau
gavau iš tavęs dvi atviruti.
Šiandie trečiadienis, šiandie aš jau vyras, tuoj parašęs
tau keletą žodelių eisiu į [„]Wohnungsamt[“], nes iki 15 – dvi savaiti, o aš dar dėl
kambario nieko nepadariau.
Šiandie aš jau jaučiuosiu visai tvarkoj ir galiu dirbti,
ir ūpas geras.
Bet jau greit 20 – ir tu važiuosi į Lietuvą1 „Berlyne ir Miunchene semestras baigėsi skirtingu laiku –
Berlyne anksčiau, ir vasario pabaigoje aš jau turėjau važiuoti į Lietuvą“
(Vandos Sruogienės pastaba, in: Bet tu man neparašai, kuriam
laikui tu važiuosi į Lietuvą? Ar nemanai vasaros semestrui besugrįžti? Aš nesupratau,
kaip Tu rengiesi daryt. Mums dar daug apie ką reikia susitarti.
Vakar Tau pasiunčiau 500 m.2 m[arkių]. Žiūrėk, nedaryk skandalo, tai manęs nenuskriaudžia
– tai yra tik pusė honoraro už „Mūsiškiai užsieny“3
Mano tą kvailą istoriją4 „Čia paminėtoji
„kvaila istorija“ buvo su Pension Segl, kur Balys gyveno, kaimyne vokiete, kuri
taikėsi prie Balio – apie tai sekančiame laiške“ (Vandos Sruogienės pastaba,
in: vau, bet kaip – parašysiu rytoj ar šiandie
vakarą. Dabar noriu tuoj bėgt į miestą, paskui baigt perrašinėt
Vanduk, ryt vakarą pabučiuok mane.