P. Vincui Krėvei1P[onui] Vincui Krėvei.

Mielas,2Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, Lietuvos universiteto Kaune dėstytojas, profesorius.

Piningus dukrytei3Ona Aldona Krėvaitė-Mošinskienė (1914–2005), Vinco Krėvės dukra. aš4Balys Sruoga (1896–1947), nuo 1921 m. lapkričio mėn. iki 1924 m. vasario mėn. 8 d. Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto slavistikos studentas. važiuodamas pro Berlyną palikau Kiršai,5Faustas Kirša (1891–1964), poetas simbolistas. 1922–1925 m. studijavo Berlyne vokiečių kalbą ir literatūrą, filosofiją, estetiką, architektūrą. kad jis išsiųstų, nes pas mus buvo tokia sąskaita, o antra, aš ostus6Ostrubliai ir ostmarkės vadinti ostpinigiais, ostais. Juos buvo galima iškeisti į Vokietijos markes. Ostai buvo Rytų kraštams skirti pinigai, cirkuliavę ir Lietuvoje 1916–1918 m. 1919 m. ostpinigiai pavadinti auksinais, jų viena šimtoji dalis – skatikais. Egzistavo iki lito įvedimo 1922-10-01. bandžiau mainyti Karaliaučiuj, tai man davė labai mažai, tai aš nusprendžiau, kad Miunchene duos dar mažiau, todėl laikiau geriausia[,] jei jie būtų Berlyne iškeisti. Jeigu dukrytė piningų dar negavo – tai aš čia nekaltas. Bet aš manau, kad Kirša tuojau išsiuntė – jis pasižadėjo[,] nors man dar nieko nerašė.

Man būnant Kaune, man[,] berods[,] sakei, kad J. A. Herbačevskį7Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), rašytojas, literatūros kritikas. 1911–1924 m. Jogailos universitete Krokuvoje dėstė lietuvių kalbą. jūs esat nusprendę kviest į L. universitetą – arba dar Jūs nepakvietėt, arba dar jis negavo pakvietimo. Jeigu Jūs nusprendėt kviest, tai susimildami kvieskite, aš galiu patarpininkauti. Mat velnias pagundė mane įsileisti su juo į susirašinėjimą – nežinau, kas daryti.

Aš gavau iš jo dar keletą laiškų, kuriuose jis man išsipasakoja savo naują politinį credo. Savo senąją idėją – „lenkų, lietuvių“ „brolybės“ idėją [–] jisai esą senai išmetęs į mėšlyną. Jam seniau esą pasirodę, kad lenkai yra revoliucinės idėjos gaivintojai – tuomet jis esą jiems naiviai įtikėjęs. Dabar gi jis pamatęs, kad lenkai tėra bjauriausios reakcijos šaltinis. Jis kuo karščiausiai agituoja už rusų – vokiečių – lietuvių sąjungą, kad atsispirti lenkams, prancūzams. Jis neikaip negalįs atleisti krikščionims demokratams už tai, kad jie vedė slaptas derybas su prancūzų buržuazija ir kad šie pastarieji juos apgavo, o Griniaus8Kazys Grinius (1866–1950), 1920–1927 m. Seimo atstovas. politikoj jis mato suchamėjusios buržuazijos, arba suburžuazėjusių chamų[,] idealą.

Jo ūpas pašėlęs, jo temperamentas – triskart tiek[,] kiek jis seniau buvo lenkų šalininkas, tiek jis jų dabar neapkenčia.

Mano nuoširdžiausias prašymas: jeigu jūs jį nusprendėt kviest į universitetą – tai darykit tai kuo greičiausiai. Kiek jis bus mokslui naudingas – aš nežinau, bet jisai savo pašėlusiu temperamentu, savo apsvaigimu išjudins iš smagenų sukempėjimo Lietuvos visuomenę. Dabar jo lenkai nekenčia, ir jis formalinai badu dvesia[,] ir jokios išeities nemato. Prašo paskolint nors 20 dol.,920 dol[erių]. bet ką aš darysiu, kad aš pats vos 5 teturiu!

Padarykite, ką galėdami.

Bučiuoju[.]
Balys Sruoga

Jis dukart kreipės į Galvanauską10Ernestas Galvanauskas (1882–1967), politikas, diplomatas. 1922-02–1924-06 Lietuvos ministras pirmininkas, 1922-11–1924-06 užsienio reikalų ministras. ir 1 kart į Grinių prašydamas darbo ir jie nei vienas jam nieko neatsakė!11Prierašas, vertikaliai pridėtas po laiško tekstu, antroje lapo pusėje, kairiajame pakraštyje.

1 P[onui] Vincui Krėvei.

2 Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, Lietuvos universiteto Kaune dėstytojas, profesorius.

3 Ona Aldona Krėvaitė-Mošinskienė (1914–2005), Vinco Krėvės dukra.

4 Balys Sruoga (1896–1947), nuo 1921 m. lapkričio mėn. iki 1924 m. vasario mėn. 8 d. Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto slavistikos studentas.

5 Faustas Kirša (1891–1964), poetas simbolistas. 1922–1925 m. studijavo Berlyne vokiečių kalbą ir literatūrą, filosofiją, estetiką, architektūrą.

6 Ostrubliai ir ostmarkės vadinti ostpinigiais, ostais. Juos buvo galima iškeisti į Vokietijos markes. Ostai buvo Rytų kraštams skirti pinigai, cirkuliavę ir Lietuvoje 1916–1918 m. 1919 m. ostpinigiai pavadinti auksinais, jų viena šimtoji dalis – skatikais. Egzistavo iki lito įvedimo 1922-10-01.

7 Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), rašytojas, literatūros kritikas. 1911–1924 m. Jogailos universitete Krokuvoje dėstė lietuvių kalbą.

8 Kazys Grinius (1866–1950), 1920–1927 m. Seimo atstovas.

9 20 dol[erių].

10 Ernestas Galvanauskas (1882–1967), politikas, diplomatas. 1922-02–1924-06 Lietuvos ministras pirmininkas, 1922-11–1924-06 užsienio reikalų ministras.

11 Prierašas, vertikaliai pridėtas po laiško tekstu, antroje lapo pusėje, kairiajame pakraštyje.