Вильна.
Богодeльный пер. No 4, кв. 2
В ред. газ. „Viltis“1Вильна. / Богодeльный пер. No 4, кв. 2 / В ред. газ. „Viltis“ rus =Vilnius. / Prieglaudos sk[ersgatvis] Nr. 4, 2 b[utas] / Laik[raščio] „Viltis“ red[akcijai].

Viešpačiui Liudui Girai

Šiemet [baigdami] [mo]kyklą sumanėme suv[aidinti] […][,] nutarę vaidinti „Inteligen[tus][“]2Balys Sruoga, tuo metu Panevėžio realinės mokyklos šeštos klasės mokinys, bendradarbiavo dramos bei muzikos mėgėjų draugijoje „Aidas“. 1913 m. Panevėžyje Balys Sruoga kartu su kitais mokiniais planavo organizuoti renginį, iš pradžių norėjo vaidinti D. Švenko 4 veiksmų komediją Inteligentai, arba Parinktieji žmonės. […][.] Silpnutis ir mūsų dvasiai neatsakąs. Dabar pasirinkome Puidos3Kazio Puidos triveiksmė drama Undinė (1911).
„Puida dramoje Undinė svarsto lietuvių atgimimo laikais aktualią problematiką – lietuvis veda kitatautę ir pamiršta tėvynę“ (plačiau žr. Aušra Martišiūtė, Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 255–258). „Undinę“. Todėl ir kreipiuosiu prie Gerb.4Gerb[iamojo].
Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, publicistas, vertėjas. Tuo metu dirbo dienraščio „Viltis“ redakcijoje., kad gavus pavėlijimą vaidinti. Ar nebūtų galima pavėlyt be honoraro[?] Kaipo mokiniai, pinigų neturime ir sunku mums būtų su atsilyginimu… Taipogi ar galima tikėties leidimą gausiant? Kas reikėtų daryti, kad jį gavus? Girdėjau, kad Utenoje vaidino „Ne sau žmones“5Vydūno (1868–1953), rašytojo, filosofo, Rytų Prūsijos kultūros veikėjo, trilogijos Prabočių šešėliai (1900–1908) antroji dalis – drama „Ne sau žmonės“.
Balys Sruoga, besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje, prisidėdavo, siūlydamas idėjas, rengiant vadinamuosius lietuviškus vakarus, susidėdavusius iš dviejų dalių – vaidinimo ir šokių. 1913 m. Balys Sruoga „organizavo Vydūno dramos „Ne sau žmonės“ mėgėjišką pastatymą, bet toliau repeticijų, kurios vyko, rodos, daktaro Venslovo namuose, Ramygalos gatvėje, tas dalykas kažkodėl nepajudėjo“ („[Juozo Urbšio atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 66).. Kaip ten leidimą gavo? Kažin mums ar nepavėlytų?

Laukiu atsako.

Su pagarba
Balys Sruoga

1 Вильна. / Богодeльный пер. No 4, кв. 2 / В ред. газ. „Viltis“ rus =Vilnius. / Prieglaudos sk[ersgatvis] Nr. 4, 2 b[utas] / Laik[raščio] „Viltis“ red[akcijai].

2 Balys Sruoga, tuo metu Panevėžio realinės mokyklos šeštos klasės mokinys, bendradarbiavo dramos bei muzikos mėgėjų draugijoje „Aidas“. 1913 m. Panevėžyje Balys Sruoga kartu su kitais mokiniais planavo organizuoti renginį, iš pradžių norėjo vaidinti D. Švenko 4 veiksmų komediją Inteligentai, arba Parinktieji žmonės.

3 Kazio Puidos triveiksmė drama Undinė (1911).
„Puida dramoje Undinė svarsto lietuvių atgimimo laikais aktualią problematiką – lietuvis veda kitatautę ir pamiršta tėvynę“ (plačiau žr. Aušra Martišiūtė, Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 255–258).

4 Gerb[iamojo].
Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, publicistas, vertėjas. Tuo metu dirbo dienraščio „Viltis“ redakcijoje.

5 Vydūno (1868–1953), rašytojo, filosofo, Rytų Prūsijos kultūros veikėjo, trilogijos Prabočių šešėliai (1900–1908) antroji dalis – drama „Ne sau žmonės“.
Balys Sruoga, besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje, prisidėdavo, siūlydamas idėjas, rengiant vadinamuosius lietuviškus vakarus, susidėdavusius iš dviejų dalių – vaidinimo ir šokių. 1913 m. Balys Sruoga „organizavo Vydūno dramos „Ne sau žmonės“ mėgėjišką pastatymą, bet toliau repeticijų, kurios vyko, rodos, daktaro Venslovo namuose, Ramygalos gatvėje, tas dalykas kažkodėl nepajudėjo“ („[Juozo Urbšio atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 66).