Rytoj kvotimas [.]
Niekados dar taip keistai nesijaučiau prieš kvotimą…
Kažin – kažin –
Šiandie vėl apskelbta, kad studentus vėl ima.1LLTI BR, f. 53, b. 65, l. 1r). Tikėjosi, kad po medicininio
patikrinimo ir tyrimų ligoninėje karinė tarnyba dėl pašlijusių nervų bus atidėta
trims mėnesiams. Sofija Čiurlionienė apie sudėtingą Balio Sruogos situaciją
sužinojo iš Valerijos Čiurlionytės jai siunčiamų laiškų į Voronežą, nerimavo,
galvojo, kaip padėti Baliui Sruogai: „– Kodėl Mažučiu [taip susirašinėjime
vadintas Balys Sruoga] žmonės nesirūpina – tai aš – irgi nesuprantu, na ir jis
pats pasirūpinti turi. – Tam dalykui reikia gero prieteliaus arba pinigų – / Reik
būtinai sužinoti, iš kokio gydytojaus ir kokio paliudijimo reikia – iš Tavo laiško
tai man visai neaišku, dėl to, kad aš bent kiek žinau, kaip tie dalykai daromi – /
– Nejaugi Baltr[ušaitis] – nieko negali – ar su juo apie tai kalbėjosi Mažutis –
ir jis pats tegul nebūna ištižęs – atvažiuosiu, gaus!“ (Sofijos Čiurlionienės
laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1916-01-01, žr. 90 laišką, in: Sofija
Kymantaitė-Čiurlionienė, Raštai: t. 5: Laiškai, 1906–1944, sudarė Danutė
Čiurlionytė-Zubovienė, Ramutis Karmalavičius, Dalia Palukaitienė, redagavo Donata
Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, p.
103). Sofija Čiurlionienė ėmėsi ir konkrečių veiksmų: „Vilkelyt [taip Sofija
Čiurlionienė vadino Valeriją Čiurlionytę], taip buvau užimta ir sunervinta su tuo
Sruogos ėmimu, kad ir neparašiau Tau[…]“ (Sofijos Čiurlionienės laiškas Valerijai
Čiurlionytei, 1916-11-16) (žr. 102 laišką, in: Ibid., p.
119).[,] rodos[,] kad negausiu, dar
galutinai nežinau.
Šiandie buvau universitatėj. Vakar atėjo paliepimas, kad
niekam nebeišduoti bilietų užrubežin. Bet mano paduota seniau ir išsiųsta in
tolimesnes instancijas – gal[,] gal per kokią nors
nelaimę ar neapsižiūrėjimą[,] gal dar ir išduos.
Bet žinai, jei ir neišvažiuočiau užrubežin – tai
manęs vis tiek nepaims kariaut. Užtenka prieš žiūrėjimą porį nakčių nemiegot, kad
vargiai bevaikščiočiau. O tat gal ir gerai. Gausiu paliuosavimą – niekados
tarnaut nebereikės.
Bet dar nieko, nieko nežinau… Ūpas kažkoksai nepaprastai
kvailas ir sunkus. Trečia diena nuo tavęs negaunu jokios žinios – ir vėl
nežinau[,] kas su tavim ir ką manyt… Kodėl, kodėl tu
taip maža rašai?.. Vėlei nežinau, in kur tau rašyti ir ar gavai bent vieną mano
laišką.
Rytdiena mano gyvenime turi daug ką nusverti, o aš
šiandie nieko nejaučiu, kažkaip nepaprastai kvaila, liūdesys kažkoks visai
neprotingas ir ilgėjimos, kokio aš visuomet nenorėdavau.
Pas mane šiandie visą dieną saulė šviečia. Kiaurai nuo
anksto, nuo ryto iki sutemai.
Aš sėdžiu už knygos ir kalu [,]
ir kalu… Morfologija, semasiologija, fonetika
Eisiu in bažnyčią gegužinėms pamaldoms.
Melstisi, melstisi noriu…
Noriu, kad Tu palaimintum, noriu, kad nors sapne
išvysčiau, kad nors mano malda vakarinė tave pasiektų…
Jei tavo užsidegusiose akyse sužibės netyčia nykusi
rasužė[,] žinok[,] kad mano
malda tave pasiekė, žinok, kad aš klūpiu susigūžęs, susigriaužęs ir išsiilgusia
širdžia naujų žaizdų laukiu – laimink tada
mane[,] laimink ir melskies už mane…
– – – – –
Melskies tada už mane!
– – – –
Sesutėle, kodėl gi, kodėl gi tu man nerašai?
Jei nori [,] kad ties mano
kalėjimu būtų vis saulėtas rytas – tat
siųskie savo saulės spindulius
Rašyk [,] Sesut.
O aš pasimelsiu už tave. Aš moku melsties. Nors ir
skauda.
Melsiuos.