Vandukėli, tai aš jau sugrįžau iš kalnų. Dabar
likviduoju savo reikalus, darau atsisveikinimo vizitus ir penktadienio vakarą
išvažiuoju iš Miuncheno. Iš Berlyno manau išvažiuot sekmadienio vakarą. Maniau, kad
suspėsiu į dvi dienas visus reikalus ten atlikt ir reikalingus vizitus padaryti. Bet
iš Berlyno važiuoju ne į Kauną, bet stačiai į Klaipėdą, – ten palikti daiktus
ir kiek apsidairyti. – Klaipėdoj teks pabūti kokias 2–3 d. Taip, kad už
savaitės jau būsiu Būgiuose. Į Būgius atvažiuosiu iš Klaipėdos. Žiūrėk, ar jūs man
arklius į Viekšnius atsiųsite? – Mat aš turėsiu 2–3 valizėles, vilkt
pačiam – toli, o Viekšniuose nėra, kur palikti. Tik dar nežinau, kurią dieną.
Gal telegrafuoti? Jei galima telegrafuoti, tai tu man tuoj parašyk į Klaipėdą,
Turgaus gatvė 48/49 Pronskui, įduot man. – Diplomo šiuo tarpu pasiimti
negaliu, nes turiu pristatyti dar 2 nuorašu disertacijos ir 200 egz. (spausd.)
disertacijos sątraukos. To dabar padaryti ir neturiu galimybės, ir nesuspėsiu. Na,
tai juk pagaliau ne taip jau ir svarbu.
Kalnuos labai pasitaisiau, jaučiuos sveikas ir tvirtas,
ir ūpas visą laiką labai geras. Nepyk, kad raštas neįskaitomas – bet rašau
pašte.
Bučiuoju Tave, Vandulėl, jau greit, greit –
– –
Trečiadienis [.]
Labų dienų Tėvui –