Mano laiškutį apie visus reikalus gausi gal vėliau už šį
– aną įmečiau Kaune išvažiuodamas. Bet mano „greitasis“ traukinys pavėlavo
visą valandą (į Kauną važiuojant buvo garvežys sulūžęs), tai dabar turiu malonumo
Radvilišky laukti ištisas 7 valandas. O arkliai buvo užusakyti traukiniui, kur ateina
į Subačių 6 val.[,] o dabar ten būsiu 2–3 val.
naktį.
Nežinau, kas čia besugalvoti.
Na, Kaune reikalus ir likvidavau [,]
ir pradėjau. Kaune mane visi užpuolė, kad aš sutikčiau paduoti prašymą į
Kauno universitetą1
Tai dar teks atlikti visą procedūrą.
Mat jų statutu einant dabar reikia[,] taip sakant[,] „habilituotis“[,] tai yra parašyti dvi įžengiamoji paskaiti ir atsiųsti
universitetui (fakultetui). Vieną temą turiu aš pats pasirinkti, kitą pasiūlys
universitetas. Aš pasiūliau „Literatūros mokslo uždaviniai ir metodai“, o dėl tos
temos, kur duos fakultetas, tai irgi tariaus privačiu būdu su Krėve2
Humanitarinių mokslų fakultetas
pavedė man pranešti Tamstai, jog privatdocento teisėms įgyti Fakultetas nustato
Tamstai dvi paskaitas šitokiomis temomis:
1) Literatūros mokslo uždaviniai ir
metodai,
2) Mokslo hipotezės apie rusų bylinų kilmę.
Humanitarinių
mokslų Fakulteto
Dekanas Mykolas Biržiška“ (Mykolo Biržiškos pranešimas
Baliui Sruogai, 1924-04-09, Kaunas, in: LLTI BR, f. 53, b.
976, l. 1r).
„Turbūt pravedė dalyką Krėvė ir Biržiškai. Artimi santykiai su
profesorių tėvais rišo mane per 5 generacijas Viekšniuose. Vaclovas buvo vienas iš
artimesnių Balio draugų, Mykolas – tuo metu hum. fak. dekanas. Uždėjo Baliui
pareigą parašyti habilitacijos darbą. Mus tas net užgavo, bet man aišku: į Balį
žiūrėta kaip į „enfant terrible“ [pranc =baisus vaikas],
norėjo, kad dar panaudotų savo žinias iš lietuvių tautosakos, dainų poetikos, kol
jų nepamiršo, kad nepradėtų blaškytis, o taip pat, kad per daug į puikybę
nesikeltų… Bet jis vis blaškėsi“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš
Čikagos – į Vilnių, 1978-03-11, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r).
Balys Sruoga dirbo daug ir įtemptai, kaip ir
rengdamas daktaro disertaciją: „Sruoga! Tu taip jau įsivarei darbuos, kad, anot
žmonių, net per rimtas palikęs“ (Fausto Kiršos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš
Karlsbado – į Klaipėdą, 1924-05-30, in: LLTI BR, f. 53, b.
762, nr. 2, l. 1v).
„Atsimenu, kokiu atsidėjimu jis rašė universiteto
pareikalautą habilitacijos darbą. Pats reikalavimas buvo nemalonus: Balys ką tik
buvo gavęs daktaro laipsnį, lituanistine tema parašęs disertaciją viename
geriausių Europos universitetų, pas garsųjį mokslininką, o neseniai profesorių
kėdėse atsisėdę net ne savo srities specialistai, patys nei doktorato darbų, nei
habilitacijos neatlikę, jį privertė dar įrodinėti savo mokslinius sugebėjimus
(prisiminkime: lietuvių literatūros katedros vedėjas buvo teisininkas Mykolas
Biržiška, dėstytojas – kun. Tumas, tiktai baigęs kunigų seminariją)“ (Vanda
Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in: Balys Sruoga mūsų
atsiminimuose, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 119).[,] negu redakcijoj sėdėt. Visų
pirma, kai kartą ten atsisėdi – jau iš ten iškraštyti nebe taip lengva.
Antra[,] į savaitę skaityt reikia tik 3–4 val., o
pagrindinės algos duoda 700 litų. Aš manau, kad tai būtų gerai. Per vasarą pabūtum
Klaipėdoj, o rudenį keltumies į Kauną. Jeigu į Kauną ir nesikeltum, vis tiek
„habilituodamos“ įgyčiau privatdocento teises, kuriomis vėliau būtų galima reikale
pasinaudoti. Tai tu nepyksi, kad su tavim nepasitaręs tai padariau[?]
Dėl buto Kaune – tai man suieškos jį
vilkolakininkai. Sutkus ir C o
mane kvietė išimtinai pas juos dirbti, garantuodami pagrindinės algos 800 litų. Dėl
Sutkaus ir C
Šitose derybose, vizituose, santykiuos su „Ketur. vėj.“,
Herbačausku, [„]Vilkolakiu[“], operninkais – taip ir praslinko visas laikas.
Tik šiuo kartu – nepaprasta – nei vieno
karto negirtuokliavom.
Visos dienos praėjo labai rimtam ūpe, nors miegot
daugiau 5–6 val. ir netekdavo. Tavo ir Zosės visus reikalus atlikau
(smulkmenos pirmame laiške)[.]
O tavęs aš jau vėlei labai pasiilgau, taip noris juo
greičiau būti pas tave!
Tau daug daug labų dienų nuo Adolfo, Tado, Vaclovo,
brolio Juozo, Pronskaus, Julytės ir dar kažkas ten siuntė – jau net
nepamenu.
Kloniokis namiškiams.