Visų pirma, be reikalo pyksti ir protestuoji. Rašiau
prieteliškai, tik kai kurie dalykai man buvo pavesta parašyti iš aukščiau. Jei nebūtų
prieteliškai – „apie duoną“ lapsuso nebūčiau minėjęs1Klaipėdos žinios redkolegija. Balys Sruoga draugiškai siūlė: „Antra, vėl
mes turime skaitytis su savo skaitytojų kontingentu ir atsižvelgti į tai, iš ko
mes duoną valgom. Todėl už per smarkų „valstybinių“ įstaigų ar „vyrų“ barimą mes
patys gausim gerokai barti. Galima visa pasakyti, tiktai tektų paieškoti
atitinkamo tono“ (Balio Sruogos laiškas Vytautui Bičiūnui, iš Klaipėdos – į Kauną,
1924-03-29, in: VUB RS, f. 1, b. 262, l. 1r).
[„]Vilkolakio[“] debatų santrauką aš jau radau atvažiavęs (kita dalis vos dabar
atėjo), bet jau buvo įsakyta „nedėti“ – „per daug teoretiniai“. Paskui aš dar
pridėjau, kaip man tas dalykas atrodo.
Kol kas sėdžiu Redakcijoje, ir norėtųs padaryti darbas,
kaip jis man atrodo geriau. Laikraštukas mažas, 6 pusl. galime duoti tik šeštadienį
– pinigų nėra. O norėtųs laikraštuką padaryti gyvesnį, įvairesnį. Ilgi
straipsniai šiuo žvilgsniu mums tikra papjūtis. „Teoretinis“ – pasakys iš
aukščiau, kurį aš įterpiau. Teoretiniai straipsniai – geras daiktas, bet
reikėtų juos taip rašyti, kad jie būtų laikraštiniai. Jei
galima – kad jie būtų talpintini į vieną laikraščio numerį. Jei tai nieku būdu
negalima, tai būtinai, kad juos būtų galima patogiai pertraukti, būtent, kad
kiekviena dalis būtų kaip ir „nepriklausoma“, savyje užbaigta. Žinoma, tai surišta su
sunkenybėmis ir nepatogumais, bet kas padaryti, kad mum mūsų laikraštinio gyvenimo
dabar tokios sąlygos. Ir tavo aprašymas, kaip jis dabar yra parašytas[,] daugiau „Gairėms“ tinka. Mano dėta, tokiam mažam
laikraštukui, kaip mūsų, tektų duoti iš karto bendras vaizdas, paskui pagrindinę
mintį ir kai kurias charakteringas smulkmenas. Kaip nors gyviau. Man asmeniškai
neatrodo gerai duoti į mažą laikraštuką aprašymus, akademinės apskaitos tonu
parašytus. Kodėl dėl tokio mano samprotavimo pykti ir protestuoti – nežinau.
Ta pačia mintimi vado[va]vausiu ir kai siūliau rašyti ne personine forma bei apie
„atsargumą“.
Beje, rankraštį grąžinu, nes dr. Šaulys2 Jurgis Šaulys (1879–1948), spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, nuo 1924
m. dienraščio
Kokias jis sąlygas pažadėjo [,]
nežinau, tiktai jis sakė, kad jeigu turi kokių pretenzijų, tai kad rašytum
jam stačiai.
Dėl „Dienos darbai“ – aš vaizduojuos tą skyrių
gyvą ir laisvą. Tik jam reikėtų trumpučių straipsniukų gyviausiais reikalais vis
viena iš kurios srities. Ten ir tonas galėtų būti smarkesnis.
Dėlei 100 eilučių recenzijos3 Vytautas
Bičiūnas, „Teatro menas. G. Sudermano „Drugeliai“ Valstybės dramos teatre“, in:
100 eilučių – visa
skiltis. Tai sekmadieniais mes galėtum duoti, bet su recenzijoms laukt sekmadienių
– baisiai vėluosis. Kaip suderinti varganą laikraščio formatą su tam tikrais
reikalavimais – sunku pasakyti. Ar nebūtų galima rašyti daugiau atskirų
dalykėlių, kad ir recenzijų, bet kad jos 100 eilučių nesiektų
Kaune esu kvietęs kitą korespondentą specialinai muzikos
reikalais (opera, koncertai)[,] p. Jažylį4Klaipėdos žinios
korespondentas, rašė skiltyje „Menas ir kūryba“.[,] parašo apie meno reikalus ir mūsų reporteriai –
Maželis5Klaipėdos
žinios reporteris.Klaipėdos žinios reporteris.
Aš manau, kad mes vis tik rasim modus vivendi7lot =susitarimas.