Aš buvau tikras, kad „Klaipėdos žinias“ gauni ir kad matei savo straipsnį išspausdintą. Jis tilpo birž. 8 d. 104 num. (Prašiau administracijos, kad pasiųstų dar 2 egz.)1Juozas Tumas, „Laisvos lietuvių kultūros pionieris“, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-06-08, Nr. 104, p. 3–4. Straipsnyje rašoma apie inžinierių Petrą Vileišį ir jo nuveiktus darbus, turėjusius įtakos panaikinant spaudos draudimą.[.]

Knygas gavau labai senai – labai ačiū. Vis rengiausiu parašyti.

Kai atsimenu, kad reikia rašyti – laiko neturiu. O kai turiu valandėlę laiko – užmirštu ir laiškus rašyti. Dovanok.

Jų net „Klaip. žin.“ nepaminėjau. Maniau, perskaitysiu, parašysiu recenziją. Deja, iki šiol aš nesu turėjęs tiek liuoso laiko, kad galėčiau nors vieną knygelę perskaityti – taip laikas ir slenka. Atleisk.

Aš buvau tikras, kad už straipsnį ir honorarą gavai, o pats nežinai net, kad straipsnis tilpo. Pasistengsiu išaiškinti, kodėl neišsiuntė.

Nuo rudens gyvensiu Kaune. Norėčiau įsitaisyti prie universiteto. Parašiau dvi įžengiamąji paskaiti, kurias turi priimti fakultetas2Balys Sruoga, priėmęs Lietuvos universiteto kvietimą nuo rudens privatdocento teisėmis dėstyti Humanitarinių mokslų fakultete, turėjo parengti dvi paskaitas: „Literatūros mokslo uždaviniai ir metodai“, „Mokslo hipotezės apie rusų bylinų kilmę“.. Rašiau baisiai skubėdamas, nes vienam dirbant prie laikraščio (kartais yra dar Pronskus3Juozas Pronskus (1893–1984) – žurnalistas, 1924 m. – vienas iš dienraščio Klaipėdos žinios redaktorių.), neturint reikalingos literatūros (kur jos Klaipėdoj gausi!) paskaitos išėjo ne per daug mandrios. Jei turėsi progos – užtark už mane gerą žodelį4Juozas Tumas 1922–1929 m. dėstė Lietuvos universitete lietuvių literatūros istoriją. 1924 m. jam suteiktas docento vardas.. Klaipėdoj gyvent nebegaliu.

Laikraštis baigia ėsti. Dūšios nebeliko – vien šonkauliai.

Nepyk už mano apsileidimą.

Daug, daug labų dienų ir linkėjimų nuo Vandos5Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) – istorikė, Balio Sruogos žmona..