Stutthof, d. 12 Dezember 1943
Prof. Dr. Balys Sruoga
Lager Stutthof b/Danzig
Block XI
Stutthof, d. 12 Dezember 1943
Vanduk, mano miela! Du bekommst nicht alle meine Briefe. Der
Brief v. 5. 12. 43 wird Dich auch nicht erreichen. Am 4. 12. 43 kam von Dir
kein Brief. A. 11–12 kam ein Brief von 26–XI. Dein eingeschriebener
Brief mit Dokumenten kam zu mir nicht: ich vermute, wer die Dokumenten genommen hat.
Also, ich habe Pech mit den Briefen. Aber, Vanduk, ich fühle Dich, ich weiss, was
denkst Du, ich bin immer bei Dir! Mein Herz zerbricht sich von Kummern um Dich mit
Dalia, ich bin verzweifelt, dass ich Dir reel nichts helfen kann. Ich kann nur denken
immer u. immer für Ihnen. Du sollst mich fühlen, Vanduk! Deine Entscheidungen werden
unsere gemeinsame, – so reel, so lebendig fühle ich Euch. Das Denken für Euch
u. Leiden mit Euch – das ist das einzige Inhalt meines Häftlings Lebens. Wenn
wusste ich, dass Du mit Dalia zu Weihnachten ein bischen Freude haben werden, wäre
ich glücklich. Tröste Dalia, wie Du kannst, tröste Dich selbst – nur nicht
traurig sein! Über mich selbst habe ich wenig zu berichten. In vorletzten Woche bekam
ich 2 Päckchen (1 – Strümpfe, 2 – mit Brot u. s. w.), in letzten
– 1 Päckchen (mit Kuchen). Meine Tagen sind unendlich grau u. sinnlos. Den
Stand meiner Gesundheit weisst Du ganz genau, dazu kann ich nur hinzufügen, dass ich
ein Häftling im Lager Stutthof bin. Du hast mir schon alle Päckchen, Schachtel u.
Säckchen zugeschickt, – mehr hast Du selbst nichts. Schicke mir nicht so viel,
– mein sinnloser Dasein ist nicht wert so viel Kummern. Es wäre gut, wenn
könntest Du besorgen Tabak u. Deine Kaffeemischung. Nur die Paketen gehen jetzt sehr
langsam. Ich bin sehr traurig wegen den Vater, jetzt konnte ich ihm sehr nützlich
sein für die Wirtschaftsführung, aber das blinde Schicksal hat mich in Stutthof
eingepackt! Es ist mir so schwer Dir offizielle Briefe zu schreiben. Also, die
Weihnachten kommen – mein Gott! Seien Sie gesegnet, seien mutig! Zu
Weihnachten werde ich noch stärken an Euch denken, – mit meinem inneren Sehen
werde ich sehen, was machen Sie, wie sitzen, was sprechen. Von langem Schweigen es
entwickelte in mich das innere Sehen u. Hören, die keine Wänden u. Grenzen kennen.
Schicke mir meine kräftigere Brille. Ich werde mein Geist anstrengen, dass Dalia d.
Erfolg im Konzerte hätte. Küsse von mir unsere lieben lieben Dalia – sei sie
gesegnet! Mögen Sie bischen Freude zu Weihnachten haben! Sei gesegnet, Vanduk!
Dein Balys
P. S. Ich habe Dir schon längst geschrieben, dass den
blauen Pullover schon längst bekommen habe. [1r]
//
[1v] //
___________
Prof. dr. Balys Sruoga
Stovykla Stutthof prie Danzigo
Blokas XI
Stutthof, 1943 [m.] gruodžio 12 d.
Vanduk, mano miela! Tu gauni ne visus mano laiškus. Laiškas,
rašytas 1943. 12. 5, Tavęs taip pat nepasieks. 1943. 12. 4 laiškas nuo Tavęs
neatėjo. 12–11 gavau laišką, rašytą XI–26. Tavo registruotas laiškas
su dokumentais pas mane neatėjo: aš numanau, kas paėmė dokumentus1„Bene paskutiniame laiške į Vilnių Balys prašė mamos gauti iš
Vilniaus komisaro Hingsto raštą, liudijantį, kad jis niekuo nekaltas, ir notaro
patvirtintą šį raštą jam atsiųsti. Mama tai padarė:“ (Dalia Sruogaitė, Atminties archeologija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas, 2012, p. 69)
„Jautėsi, kad režimas Stutthofe kiek
pairo… Nustebusi dėl tos misijos, bet, pasitarusi su Mykolaičiu [greičiausiai
su Vytautu – D. S.] ir kitais draugais, padrąsinta
gandų, kad Hingsto ir gestapo viršininko santykiai blogi, nuėjau. Nuostabiai
mandagiai Hingstas man tokį raštą davė. Patvirtintą notaro, nusiunčiau jį
Baliui, bet jis negavo (Vandos Sruogienės liudijimas, in: Ibid.)“.
Christiano Hanso Hingsto išduotą dokumentą galėjo
sulaikyti Lietuvos gestapo viršininkas Karlas Jägeris. Dokumento originalą
greičiausiai išėmė Štuthofo lagerio vyriausiasis cenzorius Arthur Platz
(Pingvinas).
Vandos Sruogienės ir Christiano Hanso Hingsto raštų turinys:
„Abschrift. An den Herrn Gebietskommissar Wilna-Stadt in Wilna. Gesuch.
Der Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Direktor des II Wilnaer Gymnasiums, wohn.
Wilna, Tauras Str. 21, Wohn. 3. Am 16 Maerz 1943 wurde mein Ehegatte
Universitätsprofessor Dr. Balys Sruoga von der Sicherheitspolizei und des SD
Wilna festgenommen und nach Deutschland ausgewiesen. Anlaesslich des 22 Juni,
dem 2 Yahrestag der Befreiung Litauens vom bolschewisteschen Joche durch die
Deutsche Wehrmacht, wurde er amnestiert 2 Zt. befindet er sich in einem Lager
in Stutthof, bei Danzig. Sie, Herr Gebietskommissar, als Vertreter der
Deutschen Reichsregierung, haben immer bestes Verstaendnis fuer unsere Belange
gezeigt. Wie es mir bekannt ist, ist mein Ehegatte nicht auf Ihre Veranlassung
nach Deutschland gebracht worden. Da ich der Meinung bin, dass Sie, Herr
Gebietskommissar, auch jetzt keine Bedenken gegen die Anwesenheit meines Mannes
in Wilna hegen, bitte ich Sie hoefl. um eine diesbezuegliche Bescheinigung.
Wilna, den II. 10. 1943. Hochachtungsvoll.
Der Gebietskommissar der Stadt
Wilna H/K Wilna, den 18. Okt. 1943. Bescheinigung. Der Gesuchstellerin, Frau
Vanda Daugirdaitė-Sruoga bescheinige ich auf Wunsch, dass politische und
anderweitige Bedenken gegen die Ruckkehr ihres Mannes in Wilna hier nicht
bestehen. Wilna, dem 19. 10. 1943. Register Nr. 6822.
Ich, Vincas
Iešmanta, Notar in Wilna, mit dem Buro in Wilna, Putwysstr. 8, hiermit, auf das
Ersuchen des Frau Vanda Sruogienė bescheinige, dass die Abschrift mit dem
Originale ubereinstimmt, in welcher keine Verbesserungen und keine Zuschriften
bemerkt wurden. Notar: V. Iešmanta. Dienstsiegel. Wilna, am 5. 4. 1944.
Register Nr. 1825. Vorstehende Abschrift stimmt mit der mit vorliegenden
Urschrift Wort und Ziffernmaessig vollkommen ueberein. Vincas Iešmanta, Notar
in Wilna.“
[„Kopija. Ponui Vilniaus miesto komisarui Vilniuje. Prašymas.
Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Vilniaus II gimnazijos direktorė, gyvenanti
Vilniuje, Tauro gatvės 21 namo 3 bute. 1943 m. kovo 16 d. mano vyras,
Universiteto profesorius dr. Balys Sruoga Saugumo policijos ir Vilniaus SD
suimtas ir deportuotas į Vokietiją. Birželio 22 d., minint 2-ąsias Vokietijos
Vermachto išvadavimo iš bolševikų jungo metines, jam buvo suteikta amnestija,
dabar jis yra Stutthofo lageryje prie Dancigo. Jūs, pone Vilniaus komisare,
kaip Vokietijos Reicho valdžios atstovas, visada geriausiai supratote mūsų
rūpesčius. Kaip žinau, mano vyras į Vokietiją buvo atvežtas ne jūsų iniciatyva.
Kadangi aš manau, kad jūs, pone Vilniaus komisare, neprieštaraujate, kad mano
vyras būtų Vilniuje, prašau Jūsų atitinkamo pažymėjimo. Vilnius, 1943 m. spalio
mėn. 2 d. Pagarbiai.
Vilniaus miesto komisaras, 1943 m. spalio mėn. 18 d.
Pažymėjimas. Pareiškėjai poniai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei paprašius galiu
patvirtinti, kad politinių ar kitokių prieštaravimų dėl vyro grįžimo į Vilnių
nėra. Vilnius, 1943. 10. 19. Registro Nr. 6822.
Aš, Vincas Iešmantas,
notaras Vilniuje, turintis kontorą Vilniuje, Putvinskio gatvė 8, šiuo Vandos
Sruogienės prašymu patvirtinu, kad kopija sutampa su originalu, kuriame nėra
jokių pataisymų ar papildymų. Notaras: V. Iešmantas. Oficialus antspaudas.
Vilnius, 1944-04-05. Registro Nr. 1825. Ši kopija visiškai atitinka originalų
tekstą. Vincas Iešmanta, notaras Vilniuje“] (Vanda Sruogienė, „Hingsto rašto
kopija“, 1944-05-04, [pasirašytas mašinraštis], in: BLKMČ
BS).. Taigi, nesiseka man su laiškais. Bet, Vanduk, aš jaučiu
Tave, aš žinau, ką Tu galvoji, aš visuomet su Tavim! Mano širdis plyšta iš
sielvarto dėl Tavęs ir Dalios, esu nusiminęs, kad tikrai niekuo Tau negaliu
padėti. Aš galiu tik nuolatos galvoti apie Jus. Tu turi mane jausti, Vanduk! Tavo
sprendimai bus mūsų bendri, – taip realiai, taip gyvai aš Jus jaučiu.
Galvojimas apie Jus ir kentėjimas kartu su Jumis – tai vienintelė mano
kalinio gyvenimo prasmė. Jeigu aš žinočiau, kad Tu su Dalia per Kalėdas būsite
nors truputį linksmos, jausčiausi laimingas. Paguosk Dalią, kaip tik Tu gali,
paguosk save pačią – tik nereikia liūdėti! Apie save mažai ką turiu
papasakoti. Priešpaskutinę savaitę gavau du siuntinėlius (1 – su kojinėmis,
2 – su duona ir t. t.), paskutinę – 1 siuntinėlį (su pyragu)2Baliui Sruogai lapkričio mėn. išsiųsti šie siuntiniai: 7 d.
Vanda Sruogienė iš Būgių išsiuntė 1/2 [klg.] siuntinį, kuris buvo „gautas“ („50. 1 pora
kojinių, ilgų, sportinių, ir 2 obuoliukai“); 8 d. Vanda Sruogienė iš Būgių
išsiuntė dar vieną 1/2
[klg.] siuntinį, kuris neaišku, ar buvo gautas („51. Grietinėlės, saldainiai,
lašiniukai“); 12 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 2 [klg.] siuntinį, kuris neaišku,
ar buvo gautas, patvirtinta tik, kad „laiško nebuvo“ („52. Kelinės ilgos, 1/4 klg. sviesto, 1/4 klg. lašinių, 8
česnakai, serbentų sunka, cukraus 1/4 klg.“); 17 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 3 [klg.]
siuntinį, kuris buvo „gautas“ („53. Duonos 1 1/4 [klg.], sviesto 1/4 [klg.], 4 dėž. papirosų, 1/4 lit. kmyninės, 1/2 [klg.] sūrio, 4 svogūnai, rankšluostis
lininis su raidėmis V. S., 1/2 [klg.] sūrio su kmynais“); 19 d. Vanda Sruogienė išsiuntė 1 klg.
siuntinį, kuris buvo „gautas“ („54. Pyragaitis su aguonomis 1/2 klg., lašinių 1/2 klg., tabakas
blėkinėje dėžutėje iš Borutos“) („Sąrašas siuntinių, siųstų į Štuthofą“, žr.
„Balys Sruoga, „Biografija, 1943–1945, Stutthof“, in: BLKMČ
BS).. Mano dienos pilkos ir beprasmės. Apie mano sveikatos būklę
Tu žinai gana tiksliai, be to, galiu tik pridurti, kad esu kalinys Stutthofo
lageryje. Tu man jau atsiuntei visus paketėlius, dėžutes ir maišelius, –
daugiau Tu pati nieko nebeturi. Nesiųsk man tiek daug, – mano beprasmiškas
gyvenimas nevertas tiek rūpesčių. Būtų gerai, jei galėtum parūpinti tabako ir
Tavojo kavos mišinio. Tik siuntiniai eina dabar labai lėtai. Man labai liūdna dėl
tėvo, dabar aš galėčiau būti jam labai naudingas ūkyje, bet aklas likimas uždarė
mane Stutthofe! Man taip sunku rašyti Tau oficialius laiškus. Taigi, Kalėdos
artėja – Dieve mano! Būkit palaimintos, būkit drąsios! Per Kalėdas aš dar
labiau galvosiu apie Jus, – vidiniu regėjimu matysiu, ką Jūs veikiat, kaip sėdit,
ką kalbat. Nuo ilgo tylėjimo manyje susiformavo vidinis regėjimas ir klausa,
kuriems nėra jokių sienų ir ribų. Atsiųsk man stipresnius akinius. Aš įtempsiu
savo dvasios jėgas, kad Daliai pasisektų koncerte. Pabučiuok nuo manęs mūsų mielą
mielą Dalią – palaimink ją! Kad per Kalėdas truputį pasidžiaugtumėt! Būk
palaiminta, Vanduk!3„Jo kupini geros vilties laiškai mus
ramino…“ (Vanda Sruogienė, „Suėmimas“, in: Balys Sruoga mūsų
atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p.
358).
Tavo Balys
P. S. Aš Tau anksčiau rašiau, kad mėlynąjį megztinį jau
seniai gavau. [1r] //
[1v] //