Vanduk numylėtas! Šiandie aš jau Kaune, grįžau
[1r] // Vanduk numylėtas! Šiandie
aš jau Kaune, grįžau šią naktį 1/2 121Balio Sruogos ekskursija į
Vokietiją 1927-06-18–07-02.. Į butą neprisibeldžiau – gavau nakvot
viešbuty. Iš ryto nuėjau į Nemuną – Budukas2Dzidorius
Budrys (1903–1971), ekonomistas, pedagogas. 1927 m. Lietuvos universiteto Teisės
fakulteto ekonomikos skyriaus absolventas, 1926–1927 m. Kauno aukštesniosios
komercinės mokyklos mokytojas. šiąnakt pas mus nenakvojo – susirgęs
– nakvojęs pas Tadą3Tadas Petkevičius (1893–1964),
teisininkas, diplomatas. 1927 m. Lietuvos universiteto teisės absolventas,
dėstytojas.. Raktą palikęs pas Pronskienę4Marija
Murauskaitė (1906–2002). Sruogų šeima iki 1927 m. rudens buvo apsistojusi Kaune,
Žaliakalnyje, Prūsų gatvėje, inžinieriaus Jurgio Okunio namuose, kur tuo metu
gyveno ir Juozas Pronskus su pirmąja žmona Marija Murauskaite.. Bet pas
Pronskienę rakto irgi neradau – Katrytė5Katrytė,
nenustatytas asmuo. išsinešusi. Kol sumedžiojau raktą – pusė dienos
išėjo. O aš taip noriu suskubt – sutvarkyti greičiau reikalus – taip
pasiilgau Jūsų. Pasistengsiu kaip nors susitvarkyti, kad grįžčiau antradienį į
Būgius, jei nepavyks antradienį – trečiadienį tikrai būsiu, bet baisiai noriu
antradienį – o reikalų dar taip daug. Ekskursijos likvidavimas, vizitas
vokiečių atstovybėn, padėkos laiškai, miško reikalas, Kazio6Kazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas.
1927 m. Berno universitete Šveicarijoje rašė daktaro disertaciją, kurią apgynė
1929 m. stipendija, pirkiniai ir t. t. O šiandie galva dar ūžia –
nuo įspūdžių ir rūpesčių – juk tokia baladonė: Berlynas, Magdeburgas, Harzas,
Leipcigas, [1v] //
[2r] // Dresdenas, Saksų Šveicarija7Ekskursijos į Vokietiją įspūdžiais Balys Sruoga iškart po kelionės, kitą dieną,
pasidalijo su broliu Juozapu Sruoga:
„Mielas Juozapai,
Tu turbūt baisiai
keiki, kad mes nebeužusukėm į Berlyną, bet ką galėjom kita daryt – jei mums
nebeužteko nei jėgų, nei pinigų. Buvome Magdeburge, Harze (Brocken, Thale),
Leipzige visą dieną, Dresdene, Säch. Schweiz (nuvažiavom į Wehlen, o iš ten pėsti:
Bastei, Schwedenlöcher, Amserfall, Rathen, Brand, Schandau ir iš ten grįžom).
Nusivarėm iki paskutinio. Tat iš Dresdeno išvažiavom penktadienio rytą, pusėj
7, o buvom Kaune tąpat dieną 11 val. vakaro.
Įspūdžių daugybė, net pasakyti
sunku. Taigi nepykite, kad nebeužusukome.
Šiandie turėjome posėdį – rezultate
su pirmuoju kurjeriu gausite „diplomatinį paketą“ – ten bus biškis dešrų,
palengvicos ir 3 bonkos krupniko. Mūsų noras būtų, kad tai sunaudotumėt bendrai –
ir atstovybės tarnautojai, ir studentai, kurie su mumis vazojos. Norėjom laiškus
rašyt – padėkos – bet beveik kiekvienas turi žmonių Berlyne, kuriems norėtų
ypatingai dėkoti (vyrai ypač Tau, Čerkeliūnui, Bulotai, Mošinskiui), moters p.
Bronei ir abiem atstovybės panelėm. Bet kaip čia su laiškais išeis, dar nežinia –
aš rytoj noriu būtinai išvažiuoti sodžiun – laiko maža visai.
Ploščių ir
binoklį su Jazbučiu pasiuntėm iš Dresdeno – ačiū.
Ačiū už viską. Labų dienų
visiems.
Tavo Bal
3 liepos“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš
Kauno – į Berlyną, 1927-07-03, in: LLTI BR, f. 53, b. 697,
l. 1r)., 18 valandų kelias be pertraukos iš Dresdeno į Kauną. O ant stalo
dar radau tavo rūstų laiškelį… Et, Vanduk, – aš baisiai pasiilgau, kad, rodos,
šiandie neiškęsiu – bėgsiu int tave, Vanduliukai brangus. O žinai – aš
dabar manau – grįšiu naktiniu Klaipėdos traukiniu į Būgius antradienio vakarą
– reikalams sutvarkyti turėsiu tris dienas – bus viskas tvarkoj,
– o aš taip noriu būti prie tavęs – tave mylėti, prie tavęs užsimiršti
– sapnuok, Vanduk, mane šią naktį – ir rytoj dar, ir dar – ir aš
sapnuosiu – ir tyliai tyliai pabučiuosiu, kad tau būtų gera ir miela ir kad
mane mylėtum.
Bučiuoju – bučiuoju. [2v]
//
Kada grįšiu – aš dar telegrafuosiu.8Frazė, įterpta pirmojo atviruko antros pusės kairėje
paraštėje, prirašyta vertikaliai.
[1v] // Baisiai skubu rašyt. 9Sakinys, įterptas antrojo atviruko antros pusės kairėje paraštėje, prirašyta
vertikaliai.[2v] //