Naktis — kaip sapnas sutemoj… Daina — kaip upės bangos sraujos… Altorius — džiaugsme ir liepsnoj… Ir aš — žynys prie kapo naujo…
Užgeso daug aušrų skaisčių… Ir ūkanų daug lankė žemę, Ir sargią dūšią spindulių… Ir vis naktis klūpoti lemia…
Dangus pasiunčia kartais Sargą — Ir dūšia džiaugias paslapčia: Atei[s] žinia — puotaus nakčia,
Ir tyrumoj bus dvaras margas… — Kuriais keliais, širdie, klajojai, Kad taip prie kapo susgodoja?..1Pirminis eilėraščių ciklo „Romuva“ trečios dalies „Gandas“ variantas. Galutinį variantą žr. in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 154.

— — — — —

Tarp trilypių marių bokštas. Bokšte juodakė gražuolė Saisto žvangančius karolius Ant baltų sidabro siūlų. Dvylika eilių susaistė. Visą dvylika parišus Ant krūtinės ir kasose Saulę gundina skaistveidė:
— Tu išeik! — ir aš išeisiu! — Tujen žvelk! — ir aš pažvelgsiu! Nuo tavęs — ims vysti pievos, Nuo manęs — ims džiūti širdys!2Eilėraščio „[Tarp trilypių marių bokštas]“ vertimas, pirminis variantas. Galutinį variantą žr. „Iš naujagraikiškių dainų“, in: BSR, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 30.

— — — —

Kodel tu taip nustebusiai pasiklausei, ar „Litanija Šėtonui“3Prancūzų poeto Charleso Baudlaire’o (1821–1867) eilėraščio „Litanija Šėtonui“ vertimas, žr. in: BSR, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 113–115. — vertimas? Vertimas, žinoma, kad vertimas. Nors ne visai, tai tik pirma metmena vertimo. Dabar aš jau jį pataisiau. Kodel tau tosios eilės keistos atrodo? Žinai, man tai jos labiau tinka, negu ką aš esu parašęs kito. Parašyk, ar tau jos tinka. Sako, būk ten esą Baltrušaičio4Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas simbolistas.. Aš rašydamas jo nežinau, tik jutau liaudies dainų ritmą.

Ir jeigu aš kartais pasikeikiu, tai tu, Sesule, nemanyk, kad aš esu ciamcia liamcia ir nosį nusileidžiu. Dabar aš kaip ti[k] apie nusiminimą ir negalvoju. Šiandie netyčia pradėjau skaityt Sabanejevo5Leonidas Sabanejevas (1872–1915), rusų muzikologas, muzikos kritikas, parašęs 1916 m. Maskvoje išleistą knygą Skriabinas (Скрябин). apie Skriabiną6Aleksandras Skriabinas (1872–1915), rusų kompozitorius, pianistas. ir negaliu atsistebėti, kad tokių didelių žmonių yra pasaulyj. Ir tik dabar aš tepradedu justi, kokią gilią prasmę turi pasaulyje kiekvienas žmogus ir kas per galė sukaupta jame.

Šiandie aš jau nežinau prasmės „gyvenimo ironija“, „kova su gyvenim[u]“, „gyvenimo atskaita“… — tai kokie tai begaliniai abstraktūs, atitraukti nuo pasaulio ir dūšios supratimai… Šiandie aš žinau tik, kad pasaulyj yra valia ir tveryba, ir tik tveriamoji dūšia pasaulio gyvenimą rėd[o]. Nepaprastai indomi knyga. Manyje gimė daugel daugel minčių — idėjų, kurios šiandie dar man pačiam neaiškios, bet kurios turbūt paaiškės — — — —

Ačiū tau, Sesutėle, už laiškelį, vieną ir kitą, — jie tokie geri del manęs! Ačiū tau, Sesule. Aš atsigavau nuo jų ir vėl galiu irties toli, toli, ir vėlei krūtinė laisva ir jėgi! Ačiū tau, Sesule!

Su atvažiavimu… Prašai parašyti ką nors apribuoto… Ką gi aš parašysiu, kad aš pats nieko apribuoto nežinau. Rodos, kad aš neturiu teisės išvažiuoti iš Petrogrado. Ir kada reikės važiuot in tarnystę7Karo inžinierių tarnyba, prilygstanti tarnavimui kariuomenėje (mokama 125 rub.). BS buvo parašęs prašymą priimti jį dešimtininku – dešimties kareivių grupės vadu (dirbti laukuose, armijos užnugaryje, prižiūrint darbininkus). Plačiau žr. Laiškas VČ, [prieš 1916-07-31], [Petrogradas], in: LLTI BR, F53–72, 1r–v, 2r–v, 3r. — irgi nežinau. Ir aš visai neišmanau, kaip čia padarius dabar. Pažiūrėsiu, gal dalykai kiek paaiškės ir aš gal kaip nors ką nors staigaus padarysiu. O dabar aš nieko dar nežinau. Iš karto toji tarnystė mane nudžiugino, kad paliuosuos iš dabartinio mano neužvydėtino padėjimo, paskui ūpą sugadin[o], o dabar aš jau apie tai nebegalvoju, dabar jau man rūpi kas kita — kaip dūšios gyvena…

Aš labai labai bijojau, kad tujė nuo tojo sumanymo nenusimintum, bet kai tu tokiuos laiškus parašei, man labai gerai ir lengva liko. Aš dabar žinau — kas nebūtų, turiu pergyventi viską, ir dūšioj aš vis tiktai gyvensiu, kaip aš norėsiu, ir niekas ten nešeimininkaus savo įstatais. Ačiū tau, geroji Sesutėle, už laiškučius: ilgoms valandoms bus man paguoda.

Ačiū tau, geroji Sesutėle. O tu del mano eilių niekuomet jokių išvadų nedaryk. Jos gimsta tik akimirksnyj, užsimiršime ir todel iš jų spręsti nieko negalima. Ačiū tau, geroji Sesule, kad tu tokia gera! Tegu ir tau bus taip gerai, kaip man, nuo tavo laiško.

Buč[i]u[o]ju. Bolyt[i]s

1 Pirminis eilėraščių ciklo „Romuva“ trečios dalies „Gandas“ variantas. Galutinį variantą žr. in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 154.

2 Eilėraščio „[Tarp trilypių marių bokštas]“ vertimas, pirminis variantas. Galutinį variantą žr. „Iš naujagraikiškių dainų“, in: BSR, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 30.

3 Prancūzų poeto Charleso Baudlaire’o (1821–1867) eilėraščio „Litanija Šėtonui“ vertimas, žr. in: BSR, t. 5I: Vertimai, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 113–115.

4 Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas simbolistas.

5 Leonidas Sabanejevas (1872–1915), rusų muzikologas, muzikos kritikas, parašęs 1916 m. Maskvoje išleistą knygą Skriabinas (Скрябин).

6 Aleksandras Skriabinas (1872–1915), rusų kompozitorius, pianistas.

7 Karo inžinierių tarnyba, prilygstanti tarnavimui kariuomenėje (mokama 125 rub.). BS buvo parašęs prašymą priimti jį dešimtininku – dešimties kareivių grupės vadu (dirbti laukuose, armijos užnugaryje, prižiūrint darbininkus). Plačiau žr. Laiškas VČ, [prieš 1916-07-31], [Petrogradas], in: LLTI BR, F53–72, 1r–v, 2r–v, 3r.